Lietuvių kaip ir graikų supratimu, sėdi trys bobos po langu, savo verpalais užsiima ir gimstančio žmogaus likimą lemia. Po to jau gyveni, bandai ir vienaip, ir kitaip gyventi, o gaunasi kaip visada. Čia toks visai liūdnas atvejis, tekstilė kažkokia beviltiška.
Laisvais protarpiais paskaitau Valentino Sventicko knygą apie Justiną Marcinkevičių ir bent tris kartus per dieną paties Marcinkevičiaus „Grybų karą“. O aplink dygsta grybai...Laisvais protarpiais paskaitau Valentino Sventicko knygą apie Justiną Marcinkevičių ir bent tris kartus per dieną paties Marcinkevičiaus „Grybų karą“. O aplink dygsta grybai...
Šių metų pabaigoje pasirodys naujojo – Šiaurės Lietuvos – šventviečių sąvado dalis, skirta Joniškio rajonui. Nuostabą kelia senųjų šio krašto šventviečių įvairovė ir baltų mitologijos gelmės, kurias spaudai parengtas leidinys atskleidžia. Netoli nuo Žagarės plytintis Mūšos Tyrelis yra išskirtinė, iki šiol mažai žinoma ir deramai neįvertinta šventvietė. Jos branduolį sudaro aukštapelkė (tyrelis), Miknaičių ežeras ir Mūšos ištakos.
Kultūrą pavadindami prigimtine ją išskiriame iš kultūrinės visumos. Ji tampa lyg ir keistu, mažai pažįstamu, netgi marginaliniu ar svetimu reiškiniu. Regis, taip atsitinka dėl žmogaus įgimto polinkio mąstyti priešpriešomis. Tačiau Lietuvoje nėra jokių dviejų kultūrų – prigimtinės ir šiuolaikinės, o yra tiesiog lietuviška kultūra, į kurią patenka ir liaudies dainos su visais šiuolaikiniais perkūrimais, ir moderni literatūra, ir rožės su lelijomis...
11-asis prigimtinės kultūros seminaras "Prigimtinė kultūra ir laisvė" vėl vyko Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje. Muziejaus ekspozicija pasirodė dėkinga tokiai temai. Mat istorijos bėgyje Lietuvos žemdirbiai turėjo skirtingas galimybes laisvai arba ne pasirinkti vietą savo sodyboms, dėstyti jose statinius, sodinti medžius.
Įkelti pranešimų ir diskusijų vaizdo įrašai iš 11-ojo seminaro „Prigimtinė kultūra ir laisvė“.
Prieš pat prigimtinės kultūros seminarą atsidūrusi tarp Grėtės draugų Berlyne, buvau paklausta, ką mes tame seminare darome. Nors buvau įsigilinusi į savo pranešimą tema „Man viskas lingva“, atsakyti lengva nebuvo.
Šiandien prasideda akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Seminaras vyksta Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Seminarą organizuoja Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Seminaras remiamas Lietuvos kultūros tarybos.
2015 12 07
Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ištuštėjo 4200 mūsų šalies kaimų ir viensėdžių. Laikantis galiojančios tvarkos, kyla pavojus prarasti visų šių gyvenamųjų vietovių vardus.
„Kam man tas paveldas ir kokia iš jo nauda?“ – šiandien to klausia daugelis paveldo vertybių savininkų. Teisybė, jie turi žemės mokesčio, vertybės priežiūros prievolę ir... garbę, kurios neįmanoma pamatuoti. Su šia garbe, kaip didele laime, šių metų birželio 7-ąją Prigimtinės kultūros institutas savo nuosavybėn ir globon priėmė Senųjų Trakų seniūnijoje esantį Bedugnės kapinyną – didžiojo Lietuvos ir Trakų kunigaikščio Kęstučio kariaunos laidojimo vietą.