Balandžio 9-ąją, perskaitęs 2007 m. Neries ekspedicijai skirtą pranešimą šventinėje Gardino srities Vileikos rajono vykdomojo komiteto salėje pajutau, kad kažkas manyje pasikeitė – tuo metu atslūgo pranešėjo jaudulys ir... pasibaigė devynis metus trukusi ekspedicija Nerimi nuo jos ištakų iki žiočių, per dvi valstybes, dvylika rajonų ir tiek pat didžiųjų rėvų, žvalgantis kairėje ir dešinėje, n a r s t a n t Neries kilpas ir n a r d a n t po upės gelmes.

Sutikęs bendražygius iš Baltarusijos, perdavęs jiems knygas – išsamų ir vaizdingą 2007-ųjų ekspedicijos pasakojimą* – pajutau kaip Neris išleido mane iš savo glėbio bei galingos, kartais atrodė, nebeįveikiamos traukos lauko. O juk panerio gyventojai jame gyvena visą laiką, save ir savo amžių susiedami – suliedami su Nerimi. Upėj plaukia ir plaukia vanduo. Plaukia ir plaukia visą gyvenimą – ekspedicijos dienomis išsitarė į aštuntą dešimtį įkopęs Romualdas Grinius iš Saleninkų, Jonavos rajone. Upė šiam žmogui – lyg tas pats, lyg kitas, jo ar greta tekančios upės gyvenimas; žmogus ir upė čia kartoja vienas kitą – kiekvienai kartai Neris vaikystėje jauna ir graži, o senatvėje – nepatraukli, kartais net atstumianti...

Ekspedicijos dienomis, per prabėgusius devynis metus Neris tvirtai sujungė keliautojus draugystės ir net šeimyniniais saitais.** Neries galią liudija tai, kad upė bei pakrančių šaltinių vanduo teikia gyvybę, stiprina, palaiko; gydo žmones ir gyvulius. Be to upė lemia pažiūras, įtvirtina arba keičia religiją. Antai, kitados čia buvo pakrikštyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų būriai, dar neseniai krikštijant į Nerį panardintas kūdikis buvo prišliejamas prie sentikių bendruomenės. Su panašiais pokyčiais, žmogaus perėjimu iš vienos būsenos į kitą, buvo susijusios jaunamartės apeigos prie Neryje stūksančių akmenų, vykstant į arba sugrįžtant iš sutuoktuvių.

Įsitikinau, kad Neris praeityje buvo ir iki šiol yra labai stipri. Bandžiau, bet negaliu tiksliai pasakyti, iš kur jos galia kyla. Nesigraužiu, negalėdamas rasti atsakymo ir viską pamatuoti bei ištirti. Pažintis ir gyvenimas su Nerimi išplėtė mano žinojimo lauką, įkvėpė prasmingiems darbams ir visą laiką kėlė gražiausius jausmus. Pabaigęs Neries ekspediciją jaučiuosi be galo laimingas ir šio jausmo kiekvienam nuoširdžiai linkiu.

 

Pašulniškės

Autoriaus nuotraukoje  – mokslininkai plaukia pro "Užkeiktų vestuvių" akmenis Molynės rėvoje, žemiau Karmazinų (Vilniaus r.). 2007 m. birželio 26 d.

 

* Žr.: Vaitkevičius V. Neris. 2007 m. ekspedicija. Vilnius: Mintis, 2010–2014, t. 1–4.

** Žygeivio iš Vileikos Michailo Michalevičiaus pasakojimu, ekspedicijos dalyviai užmezgė dviejų vaikučių gyvybes ir sukūrė tris šeimas.