Atsimenu, kada į guolį 
Saulutę prašo vakarai 
Ir gieda lietuviai varguoliai, 
Nes pabaigti dienos darbai… 

P.V.

Šventinės gatvės prisipildė žmonių. Nerūpestingi praeiviai, pasipuošę merginos. „Ieškom kito, geresnio, baro?“, – klausia guvi blondinė. „Gerai bus ir šitas, nes kitaip reikės dar eiti“, – atsako apvalaino veido jaunuolis. Visi apsikrėtę šventine nuotaika, fejerverkais, ieško pramogų ir linksmybių. Tai tęsiasi savaitę, kol nuolatinė puota atneša nuovargį, ne mažesnį už darbo nuovargį. Ryte gatvėje mėtosi apiplyšę petardų kūneliai, ir šluota monotoniškai juos braukia nuo asfalto.

Ten vandenyne yra salos, kur kiaurus metus vienoda temperatūra, nešalta. Pakanka mažiau dirbti, galima daugiau linksmintis. Lengvai leisti laiką su draugais, šnekučiuotis, ryte išgerti šampano taurę su sultimis.

Vokiečiai atidirba darbo dieną ir gyvena atsipūtę. Keliauja po pasaulį, plaukia į Antarktidą pingvinų fotografuoti arba žiūrėti, kaip lašišos per krioklius šokinėja.

Lietuva yra šaltas kraštas. Žiemos ilgos, šildymas brangus. Užsispaudę dreba dėl savo buto, krapšto pinigus nuo algos iki algos, skaičiuoja, kiek kartų per mėnesį gali aplankyti tėvus kaime, moka palūkanas už butą, kuris jau visai nedžiugina ir kurį norėtųsi keisti į didesnį, bet dar ana paskola tik įpusėjusi. Iš esmės milijonierius Saulius Poška teisus, šaipydamasis iš varguolių, tai yra iš žmonių, kurie neturi sukaupę turto, neuždirbo nė vieno milijono ir yra tik pigi darbo jėga priklausoma nuo to, kiek Poška jiems sumokės. Priklausomybė tiek akivaizdi, kad negali labai smerkti tų, kurie geria arba ima greituosius kreditus. Jie nori gyventi čia ir dabar.

 

Paikas susideda savo rankas ir minta kūnu sakydamas: „Verčiau pilna sauja su poilsiu, kaip pilnos rieškučios su vargu“.

Koh, 4, 5-6

Stokojimas, nepriteklius labiau susijęs su skurdu. Varge būtinieji poreikiai patenkinami, kaip aukščiau cituotame Vaičaičio eilėraštyje sakoma, užėjus į svečius: „tave valgydina, kiek tik daleidžia išteklius“. Aš noriu kalbėti ne apie skurdą, o apie vargą, kuris susijęs su ilgalaikėmis pastangomis, nuosekliu ir alinančiu tikslo siekimu.

Vargas yra aktyvių pastangų būvis, o ne pasyvaus, aplinkybių nublokšto žmogaus būklė. Vargas pasirenkamas daugiau ar mažiau sąmoningai. Ir mylimas darbas nusibosta ir reikia jį išvargti. Po šiuo pasirinkimu slypi žinojimas, kad tik po sunkaus darbo ateinantis nuovargis užtikrina ramų miegą ir šventės linksmybę. Tik sunkiu darbu uždirbtos gėrybės atneša tikrą džiaugsmą. Apgavyste ar cinišku kombinavimu sukauptas turtas teikia pasididžiavimą prieš kitus, bet ne džiaugsmą. Ilgos atostogos šiltuose kraštuose susiję su užsimiršimu, bet ne su linksmybe.

Todėl šiuolaikiniame pasaulyje yra daug vargą vargstančių žmonių, arba, nebijokim šito žodžio, varguolių. Čia visų pirma daug verslininkų, daug savo profesiją mylinčių žmonių. Čia daugybė mamų, nemaža tėvų, o taip pat savo tėvus slaugančių žmonių.

Dėl neryžtingumo nakčia dūsaujantis yra ne varguolis, o tiesiog bailys. Dėl tingumo ryte nenorintis keltis yra ne varguolis, o tinginys. Ateinanti diena jo nedžiugina, ji reikalaus pastangų, kurių kažkodėl gaila. Dėl skūpumo drebantis taip pat nėra varguolis, nes jam nuoširdžių pastangų vaisius neateis.

Aplink save aš matau varguolių. Tiesa, man regisi, kad Vokietijoje ar Anglijoje šiandien jų daugiau. Kilmingas žmogus vakarop paleidžia namo savo tarną, o pats pasilieka namų bibliotekoje studijuoti storo veikalo puslapių. Neapsigaukime, tikrasis varguolis yra nakčia prie rašomojo stalo sėdintis žmogus, o ne namo einantis tarnas.

Tokių pat nuoširdžiai dirbančių žmonių pėdsakus aš randu ir iš senųjų laikų. Ūkio darbai dirbami per alinantį vasaros karštį. Žiemos naktys, kai keliamasi su pirmais gaidžiais ir per visą naktį kuliami grūdai balanos šviesoje. Kirviu tašyti trobų rąstai. Atidžiai parinkti ir išausti audeklų raštai. Tokie pėdsakai liudija nuoširdų darbą sudedant visas pastangas.

Tai jau visai kitas pasaulio vaizdas. Pasaulio varomo pasiaukojimo ir darbštumo. Tik va, apžiūrinėjant senovinius rakandus netyčia žvilgsnis užkliuvo ties meškere. Čia kas - dykinėjimas, bėgimas nuo prisiimtų pareigų ar kvailybė? Ne badas veja su meškere prie upės. Ir varguoliais šitų paupio garbintojų nepavadinsi. Tai čia dabar kas?...

 

Nuotraukoje- Balio Buračo varguolė.